Pasirink mane

2 birželio, 2022
Iš visų lieknų pušelių
viršūnėmis į Dangų
pasirink mane
priešpaskutinį kartą.
Dulksna seniai nuglostė
veido šilką.
Nuodėguliu dienas taip
erzinę plaukai
dabar kitokie.
Žvitrumo paukšti, uogą
nuo šermukšnio priglausk
prie mano lūpų.
Nutapyk raudonį rūgštų.
Pasaldink bučiniu.
Laukymėse raugerškiai
senokai jau sunokę.
Pasirink mane
rudens priešpaskutinėj
puotoje kaip savo
damą tango šokiui.
Nuo pušų viršūnės vėjai
atsispyrė jaukt,
ką buvome slapta sutarę.
Pasirink mane
ne paskutinio įdomumo dėlei.
Pušų viršūnės remiasi ir
remia mūsų Dangų.
2022

Tobula

2 birželio, 2022
Beveik tobula
veidrodiniame atspindyje.
Trumpinu dieną vakaru.
Kažkur ten, anapus tvoros
bijūnai raudonai žydi.
Kažkur, tik ne čia viskas, visi
prilygsta tobulybėms.
Veidrodiniame atspindyje
beveik tobulas šypsosi
mėnulio atvaizdas.
Vakaru trumpinu naktį. Bus
išpranašauta šalna.
Juk obelų žydėjimo metas.
Kažkas kažkur tobulai
kuria tobulus projektus Dangui,
paspyrę netobulą Žemę.
Trumpinu naktį rytu.
Veidrodiniame atspindyje
susitapatinu su Saule.
Pirmas jos spindulys ir aš
beveik tobula.
Tuo beveik ausų būgneliai
visą dieną gaudžia.
2022

2 birželio, 2022
Tu toks jaunas,
Aš tokia sena
Į pušų kvepiantį
jaunuolyną viena priklydusi.
Mintys lyg suvytę karklai.
Strazdanų žymės.
Mano pėdos apaugs
samanomis.
Atsiversi užrašytą mintį.
Aš būsiu tokia jauna.
Tu būsi kažkam senas,
tarpe užaugusių pušų
vienišume pasiklydęs.
2022

Emocijos

2 birželio, 2022
Ne lietus.
Emocijos iš Dangaus.
Gaudau ir gaudau.
O saujos tuščios.
Ir nė viena
nepasiekia širdies.
Lenkiuosi prie grindinio.
Nosimi užkliudau
suskilusią trinkelę.
Emocijų pliūpsnis
per nosį tiesiai į širdį.
Dangus jautrus,
grindinys kietas.
Kas ką kelia, pakelia,
pakeliui numeta.
Susirenku ar ne.
Juk ne viskas man, kas
iš Dangaus nukrenta
ar iš grindinio kyla.
Emocijos iš Dangaus
kartoms po manęs.
Emocijos iš po grindinio ―
mano perlai.
Kas buvo, gerai.
Dabartis ― buitinė pasaka.
Emocijos šaunu,
kai rytas delnuose dega.
2022
 
 

Įsiūtis

24 gegužės, 2022

lekia vėjas į lietų.

Lekia, kad numalšintų

aistrą bemiegę.

Kaip išgyventi, kaip,

ligi ryto be vėjo gūsio,

sutalpinus save rakandu

į naktį senoj palėpėje?

O taip norėjosi

pavirsti boruže

ant smėlio kranto.

Apsikabinus smilgos

lankstų liemenį,

sparnais nubraukti marių

putą purslais į Dangų.

Skaityti pilną įrašą »

Paklausyti muzikos

22 gegužės, 2022
Eikim
paklausyti Gatvės muzikos.
Išprusimo dėlei.
Patylėsim subtiliai,
net jei nešildys sielos.
Net jei jau surambėjusi
kakta nesusimes
į raukšlę nuo dieviškų
garsų skambėjimo.
Mes pastovėsim tyliai,
prie seno mūro
dviese prisiglaudę.
Eikim …
paklausyt kaip gatvėj
skamba muzika.
Artumo alkani skambės
akrobatiški akordai.
Pajusim skaudžiai:
Prispaustos mūrų
mūsų sielos iki jų nepriaugę.
2022

Laiminga Žemė

22 gegužės, 2022
Rytas
visada prasideda Dangumi.
Vilties druska.
Lemties pipirais.
Pagardais, kuriuos randi
po kojomis.
Gėralu vadinamu kava.
Ir viskas tam, kad įdienojus
save suvoktum
Žemę mindančia dulke?
Įmini save į skaidrią rasą.
Išblukusioj laukymėje
sugulę ilsisi spalvingi
vaikystės aitvarai.
Neužkliūti, tik neužkliūti
už pašaipos, kad viską
jau darai šleivai.
Į Žemę įmini save, ir
Žemė laiminga atsidūsta.
Ir viskas kvepia tuo,
ką sau susimąstai:
Druska, pipirais ir
pienu balinta saldžia kava.
2022

Aimana

17 gegužės, 2022
Mane aplankė debesis
iš marių dugno.
Pasigyrė gintarine apyranke
ant … kojos.
Toks prašmatnus gyvenimas,
palenkęs galvą,
renka trupinius nuo mano
sotaus stalo
dedasi į šilko skepetaitę,
perlenktą pusiau.
Debesis iš marių dugno ir
prašmatnus gyvenimas ― abu
vienodai sukirpti,
lyg iš dvynių kompanijos.
Gintaro apyrankė ant kojos ir
trupiniai nuo mano stalo ―
jų įvaizdžio dalis.
O kas manoji? Į ką lygiuojasi,
į ką atsiremia?
Iš kokio marių dugno sau peno
mano siela semiasi?
… … …
Gyvatėlės aimana
iš po grindinio trinkelių.

Iš seniau

12 gegužės, 2022
Viskas iš seniau.
Net boružė iš vaikystės.
Su priežodžiu:
Mare, mare, lėk lėk,
tavo vaikai rėk rėk … .
Viskas, kas šventa,
kas tikra, iš seniau, kai
žydėjo vyšnia tėvo sode.
Kai pasakos bėgiojo
kiemo taku ir žaidė
su manimi kartu
smėlio dėžėje:
Tam davė, tam neliko.
Viskas iš seniau.
Tvirto pamato.
Iš juodžemio, ne iš smėlio
daigai pasiekia dangų.
Boružė nuo mano smiliaus
kelia į mėlį savo
septynias nuodėmes.
Lėk, Mare, lėk.
Ir mano devynias prigriebk.
Priartink jas dangui!
2022

11 gegužės, 2022
Nepamenu, kas buvo vakar.
Ir apskritai ar vakar buvo.
Rytas braunasi įkyriai. Toks
keistas, po raudona mantija
paslėpęs savo vakar užgaidą.
Primink man, kas buvo vakar.
Ar buvo vakar apskritai.
Ir vakar ryto užgaidą primink.
Rytas ar vakar glaudžia
šventesnį geismo sakramentą.

Skaityti pilną įrašą »