Esu dėkinga, tau
naktie, kad pilnatimi
į mano langą beldi.
Tiktai kodėl manai,
kad aš geidžiu
žvaigždžių lietaus,
taikančio vėl atverti
sielos randus?
Geriau nuvesk mane,
naktie, į meldų tankmę.
Atskleisk man paslaptį,
jeigu gali, laukinių
ančių sapno.
Padėk surast pilnatyje
laimingą skaičių.
Du viename, naktie,
prie mano kojų
lyg nuskriaustas šunelis
ilgokai glaudžiasi.
2018 05 28
Parašykite komentarą