10 birželio, 2021
Apgaubk mane
tankiu šilku.
Nuo nendrėto tvenkinio
su antimis.

Dygiomis ražienų lūpomis

bučiuok mane,
kol ryto saulė suplėšys
į skutus tas
balto šilko ūkanas.
Aš, iki senėjimo užaugusi,
svaigstu iš meilės
tau vieninteliam, trapiam
tikrumo angelui,
nederinančiam žingsnio
prie manęs.
2021

10 birželio, 2021

Derinys

 
Buvo
stilingas rytas
su pasenusio vakaro
priemaiša.
Rankinė buvo madinga,
veliūro, ne odinė.
Už stilingą rytą
sukalbėjai maldą,
akimis į mieguistą Dangų.
Paukštis
aukštai praskrido,
giesmės trupinį įmetė
į prasegtą ne odinę, tiktai
veliūro rankinę.
Stilingas rytas su
pasenusio vakaro priemaiša
keistoko derinio.
2021

Laimingi

1 birželio, 2021
Susibėkim, Dangau,
susibėkime ryto džiaugsmui,
vakaro skausmui.
Šilauogių toks saldumas,
toks gardumas medaus
bus šių metų vasaros.
Nusileisk lig manęs
beržu palaukės, aš pakilsiu
lig Tavęs dulkele su vėju.
Iškalbėsime viską, kas
graudžiai rasomis
į nakties tylą byrėjo byrėjo.
Tu pakilsi į savąjį aukštį, aš
nukrisiu dulke ant grindinio.
Būsim kas sau laimingi.
2021

Tegul kraujuoja

1 birželio, 2021
Primink man, kad esu.
Burtažodžiais, raktažodžiais primink.
Savu juoku ir apmaudu už
rūškanas mintis saulėtai kaitrią dieną.
Save surinksiu vėlei gyvybingai sveiką.
Žvalumo gėlę užauginsiu savyje.
Pakelsiu taurę, sklidiną šermukšnių vyno,
už tavo šmaikščią sielą.
Tiktai primink man, kas kartą vakarėjant,
kad esu gyva.
Tegul kraujuoja skausmas.
2021

30 gegužės, 2021
Sudėtinga išlaukt,
kai nuo medžių krinta lietus
ir subliūkšta į per kietą galvą.
Pasistengi išbūt
akimirkos akivaizdoje gerai
matomu atspindžiu lašelyje,
kuriame vėsa pulsuoja.
Bekraujė, bekvapė, besielė.
Laikina būtimi.
Tavo, ir kitų tyliam apmaudui.
Sudėtinga, bet išlauki
ir supranti:
Bejėgiškumas ne tas apavas,
kad nesutrintų nuospaudų,
judant per ilgu gyvenimu.
2021

30 gegužės, 2021
Atėjai, kad išeitum,
pakilus vėjui ar rytmečiui
auštant be vyturio giesmės.
Atėjai, kad pasakytum,
niekuomet nemylėjęs, tik
gailingoj rasoje suvilgęs
širdies jausmus.
Bus diena ar naktis, kurioje
pasaką seks mėnuo,
pjautuvu rėždamas Dangų į
kelias nelygias dalis.
Atėjai, kad palaimintum ir…
sudarkytumei skliautą, po
kuriuo man gyventi iki mirties.
Buvo iškalbinga tyla ir žodis,
ir juokas, apgirtęs nuo savęs
paties. Ir tavo žingsniai
tolstantys tolstantys gatve,
kurioje įstrigo pavasariai
su rudens tobula išmintimi.
2021

28 gegužės, 2021
Nebūsiu amžinai.
Dūgs bitės, suprakaitavusios
nuo vasaros kaitros.
Ir atsisuks į amžinąją saulę
sodrieji pievų dobilai.
Mažais žingsneliais apeis
pievas ratu vaikelis, ieškodamas
taškelių ant boružės sparno.
Septynias nuodėmes atleis
rūstus Dangus, palaimins lietumi.
Amžinybės melas
ir vasaros baigtis lankstysis viens
kitam iki rudens.
Pabaigoje pradžia ir bus pradžia
kažko, tenai, kur
bitės dūgs vaikeliui, pranašaudamos
ne amžinąją vasarą.
2021

24 gegužės, 2021
Manimi apsirengęs likime,
kyli į pusnuogį Dangų.
Ne tau mano veržlumas,
mano sielos iškalbėjimai.
Paleisiu tave aprengtą, kad
nesušaltum nuo žemiškų vėjų,
kad Dangų pasiektum saugiai,
maldas iš kraujo purslų sudėsiu.
Kilk be manęs į Dangų, likime.
Aš – Žemėje liksiu,
ūkanų saugomam guolyje.
2021

22 gegužės, 2021
Jau tas klevų žydėjimo šėlsmas.
Jau tas antelių rypavimas į dangų.
Aušra veda rytą už rankos žvyrkeliu,
smilgoms lietaus pažadėtu.
Eisim po vieną prie upės,
stačiuoju šlaitu palypėsim į aukštį.
Užuovėjos nesusikūrėme, voratinkliu
dangstėme naujagimį jausmą.
Ką išrypavo antelės, ką iššėliojo
žydintis klevas, viskas lietaus malonėje
žvyrkeliu žemyn nukrypavo.
2021

22 gegužės, 2021
Šviežutėlis jausmas,
dar neapgautas žodžio.
Dar nepaliestas ranka.
Lyg plutelė duonos nuo
vaišingo stalo kvepianti
medum ir ajerais.
Baltų miglų sparnais
į žemę ligi pusės smenga
ir lieka ligi vakaro
sielotis, kad vis tiek praeis.
Kad liks tik atšvaitu,
kvapnaus jazmino dvelksmu.
Šviežutėlis jausmas,
užgimęs naktyje, kai sapnas
spraudėsi į per ankštą,
bevaisį sielos guolį.
Pluta ar duona, ar abi viename.
Svarbu neliesti jų
nei žodžiais, nei ranka.
2021