***

lapkričio 19, 2017

Ežeras sugėrė saulėlydį. Naktis tamsa įsidūko. Danguje vėpla mėnuo velniuku šaiposi. Kalba, kad labai priartėjęs prie žemės ir gal net prie žmogaus. Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Viskas laikinai

lapkričio 19, 2017
Susigės dangus laikinai žara raudona,
laikinai pajuos debesimi tamsiu.
Laikinai lietus plaus žemę.

Skaityti pilną įrašą »

Palikim pravertas duris

lapkričio 18, 2017

Nežadėk man nieko.
Ir aš nežadėsiu. Skaityti pilną įrašą »

nesakyk

lapkričio 18, 2017

nesakyk
visos žvaigždės man Skaityti pilną įrašą »

***

lapkričio 18, 2017

Mes dažniausiai, net per dažnai kreipiamės į Dievą, žvilgsniu į Dangų, rankas iškėlę. Ir per mažai vienas į kitą, į žmogų greta esantį. Ir patys neatsisukam į jį, kai mus šaukia kreipiniu.Galbūt todėl toks susvetimėjimas mumyse terpę randa?

Lapkritis

lapkričio 18, 2017

Manimi manipuliuoja lapkritis. Šypsausi. Nieko tokio. Nes ir aš juo manipuliuoju neatsiklaususi. Toks žavus besibaigiantis lapų kritimas.į grindinį. O iš tiesų į niekur. Toks pat žavus mano riedėjimas nuokalne. Irgi į niekur. Droviai liečiu išklerusius klavišus pirštais. Renku raides į žodžius, šiuos spaudžiu į mintį. Kad į niekur išeičiau bent kiek laiminga. Ar kas liks kieno atmintyje iš mano surašytų minčių? Būčiau irgi laiminga. Bet jei neliks, tai irgi nieko tokio. Kai mintis rašiau, buvo kruopelytė džiaugsmo. Kad galbūt kas pavyko. Lietuje tirpsta rytas. Pasišvaistė lapkritis baltu rūbu ir vėl į pilką įlindo. Kas dabar tas miglas išvaikys? Juk pasakos tik vaikams pritinka. Ten laiminga pabaiga šypsosi, o tikrovėje pabaiga per dažnai šiepia iltis. Nesibodi parodyt net jei jau gerokai išgedusios. Kažkiek per daug darganos įvėlė lapkritis į mano kasdienybę. Na nieko. Aš jam šlakelį mėtų arbatos užplikiau. Aromatas nuostabus. Ar skani, nežinau. Pati jos nemėgstu. Statau stiklinę ant palangės. Langas pravertas. Neboju lapkričio drėgmės. Stebiu kaip lapkritis mėtų arbatą vėsina,garų aromatą į save įkvėpdamas…

Jei

lapkričio 17, 2017

žmogus pripranta meluoti, jo nepakeisi. Jokiais priekaištais. Net ir tuo, kad nuo jo vienas po kito nusisuka draugai. Skaityti pilną įrašą »

Gal

lapkričio 17, 2017

tiek daug to gal
visame kame
net rytmetinės kavos
garuose sklando Skaityti pilną įrašą »

Čia ir Dabar

lapkričio 17, 2017

Nekvieskit manęs į Čia ir Dabar.
Juk juose dviejuose sukinėjuosi uoliai.
Geriau pasakykit, kai bus laikas iš jų išeit.
Užleisiu vietą šitame išgulėtame guolyje.
Ir manęs nebebus nei Čia, nei Dabar.
Oš klevai nei liūdnai, nei linksmai.
virš kalvelės iš Čia ir Dabar,
kuriame nebėra rytojaus.

po nakties

lapkričio 17, 2017
naktie
tu vėl šukuoji
mano plaukus
lenktomis šukomis
ne motinos ranka
sapnais jas spaudi
suraukęs antakius mėnulis
dangų pjausto po riekę
besimaivančioms žvaigždėms
 
naktie
už lango pasaulis viešas
ir …
nužydėjimas žmonėse gėlių
apkalbėti kitą ne tik dabar
visuomet buvo šventa
 
naktie
nors tu paliauki rauti plaukus
leisk pirmai baltai snaigei
paliesti žemę švariai
be žmogiškojo speigo
leisk pasimėgauti
jos nekaltuoju tyrumu
 
naktie
numesk lenktas šukas
į šalį
leisk neskubant džiaugsmus
klaidas ir netgi nuodėmes
širdimi priglaust
2017 – 11 – 16/17