Iš seniau

12 gegužės, 2022
Viskas iš seniau.
Net boružė iš vaikystės.
Su priežodžiu:
Mare, mare, lėk lėk,
tavo vaikai rėk rėk … .
Viskas, kas šventa,
kas tikra, iš seniau, kai
žydėjo vyšnia tėvo sode.
Kai pasakos bėgiojo
kiemo taku ir žaidė
su manimi kartu
smėlio dėžėje:
Tam davė, tam neliko.
Viskas iš seniau.
Tvirto pamato.
Iš juodžemio, ne iš smėlio
daigai pasiekia dangų.
Boružė nuo mano smiliaus
kelia į mėlį savo
septynias nuodėmes.
Lėk, Mare, lėk.
Ir mano devynias prigriebk.
Priartink jas dangui!
2022

11 gegužės, 2022
Nepamenu, kas buvo vakar.
Ir apskritai ar vakar buvo.
Rytas braunasi įkyriai. Toks
keistas, po raudona mantija
paslėpęs savo vakar užgaidą.
Primink man, kas buvo vakar.
Ar buvo vakar apskritai.
Ir vakar ryto užgaidą primink.
Rytas ar vakar glaudžia
šventesnį geismo sakramentą.

Skaityti pilną įrašą »

Virš visų ir visko

11 gegužės, 2022
Pabūkim tiktai dviese.
Virš naktų ir dienų.
Virš mėnesienos kvaitulio.
Virš deginančios gėdos,
kad mudu nederamai kartu.
Pabūkime lėtai kitokie,
savęs užmarštyje virš upės
neskubrios tėkmės.
Virš rūko kamuolių rūstybės.
Pabūkim tiktai dviese.
Pamiršę pasimelsti boružei
jos kelionėje į dangų.
Pabūkim virš kitų mums
įkyriai peršamos
smulkmeniškos išminties.
2022

9 gegužės, 2022
Noriu, geidauju
kuo daugiau kalorijų.
Iš gyvenimo ir kad išgyvenčiau.
Noriu kaloringo lietaus
ir kaloringai žaliuojančių pievų
už triukšmaujančio miesto.
Siurbiu į save kaloringus kvapus
esamo ir būsimo rytojaus.
Kas išdrįsit bent vieną kaloriją
pavogt iš mano gyvenimo ir
iš to, kad išgyvenčiau?
Atsakykit! Priimsiu kaip dar vieną
kaloriją gyvenimui ir išgyvenimui.
Ačiū!
2022

Boružės delne

9 gegužės, 2022
Išskirtinis, rodos, rytas
snaudžiančių boružių apsuptyje.
Šalvena ore laimės gaivalai
savo dydžiu nematyti.
O tu atkakliai klausinėji, kur link
nuplasnojo mano rudens
balti linksmuolei gandrai.
Su vėjais nulėkė, su jais sugrįš,
klevams metant lapus.
Viskas bus dar ne sykį. Kas kart
kitaip. Išskirtinis šiandien rytas.
Nuodėmes sapnuoja snaudžiančios
boružės mano šiltam delne.
2022

5 gegužės, 2022
Nejautri,
šiandien aš nejautri.
Ir neskauda širdies
dėl negyvos boružės.
Lyg atbukęs medis
žvelgiu į dangų abuojai.
Grožis toks trapus ir
dažnai savimi pasikėlęs.
Servetėle nubraukiu jį
lyg įkyrius trupinius
idant nebadytų akių
savo paties birumu.
Šios dienos paukštis
nuskrido nesugiedojęs
savo rytmetinės giesmės.
Tai ko aikštijuosi aš,
nejautri šiandienai?
Rytas šiurpina sielą
šalčio bučiniais.
2022

4 gegužės, 2022
Nevalia, dar nevalia pasiduot,
kai atlapaširdis beldžias liūdesys.
Dar nevalia užsidaryt ir merdėt,
nors ilgesys nevirsta boruže.
Dviprasmiškoj tyloj visi jausmai
sukniumba palei slenkstį.
Eilinį kartą eilinis rytas stimuliuoja
trumpalaikę aistrą
baltam akacijų žydėjimui.
Tiktai ir jis asocijuojasi su vakaru,
išrastu, kad viskas šitaip skaudžiai
laikina ir greitai baigiasi.
2022

Nebūtinai

4 gegužės, 2022
Nebūtinai juk manęs nebus,
kai gliaudysi gelsvą saulėgrįžą.
Nebūtinai kris rasa ant žolės,
rudens šalnas iškentėjusias.
Viskas juk sąlyginai yra, bus ir ne.
Tu ir aš, mes viską savaip matome.
Tau Žemė kieta, kai krenti.
Man ― išpurenta pūkų pagalvė.
Nebūtinai aš viena, tavęs išsiilgusi.
Mėlynas ir ne Dangus glosto
debesų akimis žilstančią rugio gėlę.
Nebūtinai taip yra ir bus,
juodvarniui pasinešusiam lėkti
į priešpriešinį vėją.
2022

Vieno cento moneta

24 balandžio, 2022
Pamalonink mane
savo žodžiu.
Tau į delną įsprausiu
vieno cento monetą.
Piniginėje daug
jų turiu, senokai žvilgesį
praradusių.
Pasakyk gi, pasakyk,
kad seniai išbarsčiau
realybės dermes.
Svaičioju apie jausmus
ir ateitį.
Piniginėje kupiūrų lietus.
Tau skirta vieno cento
blanki moneta
už žodį, kuriame aš
tau nuoboda,
vidinių velnių taip ir
neatsikračiusi.
2022

Erdvės

24 balandžio, 2022
Kasdien tas pats.
Tas pats apie tą patį.
Susitapatinu su tuo pačiu.
Ir kas? Juk gyslomis tekėti
nesustoja kraujas.
Kavos puodelyje tokie pat
juoduoja tirščiai dėl savęs.
Kažkas įsimylės manydamas
visam gyvenimui,
o iš tiesų po laikinumo saule
gimusiam nebūna šitaip.
Skurdžios, tokios skurdžios
tos mūsų kuriamos ar susikurtos
erdvės šiame nykiam pasaulyje
po laikinumo saule.
Tas pats ir vėlei per tą patį.
Nepaisydami to paties bent nors
trumpam nerkime
į kalijų žydėjimo šventą šventę.
Ir tebūnie paskui tas pats
ir per tą patį. O gal tai irgi
pati švenčiausia šventė?
Tas pats, tas pats ir per tą patį.
2022