14 gegužės, 2021
Paskiri žodžiai,
žaliosios arbatos tvaikas.
Prie slenksčio
uoliai valaisi kojas.
Įeidamas ir išeidamas.
Džiaugsmo trupinį numeta
paukštis iš padangės
mėlyno aukščio.
Tau žolynėlis meilinasi —
nuspuręs grindinio vaikas.
Praeivis pakėlė skrybėlę,
pasilabinimui metas.
Šitiek drobių baltų primėtė
ruduo ant tavo tako.
Trupinys džiaugsmo tirpo
ištirpo žalioje arbatoje.
Iš paskirų žodžių rudens
plunksna užrašei mintį ant
baltų drobių.
Tebus į praeivio pasilabinimą
tobulas atsakas.
2021

13 gegužės, 2021
Visu greičiu pirmyn.
Kava puodelyje praaušusi.
Delnai raukšlėti ir
viena vienintelė viltis, suskubt
dar ką nors vėl iš pašaknių
naujai pradėti.
Klaidų suknelę nusimest,
nuogai nubrist į dilgėlyną.
Save iš pašaknių pažint
kaip dorybingą pradą.
Antelės krykia poromis. Tau
žavesys, kitiems tik apmaudu,
kodėl ne gulbės tuokiasi.
Viena vienintelė viltis gaji
dilgėlyne smuiku sugrot,
kai antys poravimąsi šoka.
2021

12 gegužės, 2021
Nykūs kampai kampeliai.
Vietomis pelėsis žvalgosi
tamsiai pilkomis akimis.
Apmaudauji, kad nieko
nenuveikei žemei ir žmogui,
tik kalbėjai su jais mintimis.
Apmaudauji, kad tau laiko
spiralėje vietos liko nedaug.
Rytas ir vėlei paukštelis
čiulbesiu teigia įtaigiai:
Saulės visiems pakaks.
Senstantys sielos kampeliai,
ar jums manęs ne per daug?
2021

9 gegužės, 2021
Žadėjai rytą paįvairinti savimi.
Nuplėšti debesį nuo saulės,
Dieną sukvėpinti mėnesiena.
Žadėjai slenkstį į namus nušveist
Asiūkliais iš pavasarinės pievos.
Žvalgausi, o tavęs nėra, tiktai
Aušra įspindo man į langą.
Paukštis medyje kedena sau
Plunksnas prieš giesmę rytmetinę.
Ant palangės žėri vakarykščiai
Lietūs smulkiais lašais.
Įvairovės tavimi nerast, Vėjeli, Vėjau.
Einu pati asiūklių parsinešt
Iš už namų pavasarinės pievos.
Ne dėl tavęs, tik slenksčio dėlei.
2021

Tiesiojoje

5 gegužės, 2021
Stuburo tiesiojoje,
Ant kantrybės kelmo
Duonos kriaukšlės
Pakramsnojusi,
Soti jautiesi ir judi
Pirmyn su dievų
Palaiminimu.
Delnai rasoti, sukvipę
Smilgomis palaukės,
Kurioje cikados glaudėsi,
Vakaro sulaukusios.
Darnoje su naktimi,
Iš arbatos tirščių
Susikonstruoji laimę.
Aistras paslėpus pažasty,
Pasimylėjimų su
Blunkančia jau pilnatim
Išvengi ir lieka tik
Naktinukių ilgesys.
Ir stuburo tiesioji,
Kantrybės kelmas,
Virš kurio Dangaus
Suplėkusi palaima.
2021

5 gegužės, 2021
Atidarau duris ir
Išeinu.
Tiesiog išeinu į
Džiaugsmą.
Be išlygų, be sąlygų.
Be kompromisų paso.
Be išrūšiavimo
Į tuos, anuos,
Gerus ir nelabai ar net
Visai blogus.
Einu į džiaugsmą,
Į kiemą
Su jau žaliuojančias
Klevais broleliais.
Tiesiog einu,
Į džiaugsmą,
Sukonstruotą iš
Dabartinio laikmečio
Išdaigų.
Jei nieko apkabinti
Negaliu. Tegul.
Galimybė lieka
Išbučiuot žalius klevus
Už jų rūgštoką
Aromatą.
Einu ir dalinuos
Džiaugsmu, kad gyvenu.
Be kompromisų
Paso.
2021

5 gegužės, 2021
Nėra tavyje šviesos.
Tik skurdūs blyksniai
iš nuganytų pievų.
Tik sumirgėjimas
rasoj aušros ir vargani
vakariai užkalbėjimai
priglausti mėnesieną
širdimi lig pirmo
prabudimo naktyje.
Žibintų magiška galia
neleist pakilt nuo žemės.
Vizijos, jos vienos myli
tavo susikurtas visatas.
Palaimina netobulą
tave, pakilusią nūnai
į žvirblio aukštį.
2021

22 balandžio, 2021
Atsilieku, labai atsilieku
nuo kitų, aukštai pasikėlusių.
Nuo tų, kurie mąsto kitaip.
Ir laikrodžius pasuka, manantys
prieš atlekiantį vėją.
Nuo anos jaunystės kalvos
staiga nuriedėjusi ypač skaudžiai,
viską regiu kitaip ir būtinai
sielą rudens dargana aprengiu.
Atsilieku žingsniu, spalvine gama.
Paukšti, kodėl mane tu savo
ryto čiulbėjimu engi?
Gatvėje jaučiuosi lyg neprašyta
viešnia karališkoje puotoje.
Sakysit, aš per daug apie save.
Bet juk aš tik trupinėlį savęs
pamėtėjau prieš nuo jūsų
į mane atlekiantį vėją.
2021

Kreipinys

21 balandžio, 2021
Manųjų baimių dangau,
pasiųsk uraganą.
Nušluos tas devynias galybes
mano juslių.
Atvers vartus į pragarų pragarą.
Užtrukau savyje.
Nebetęsk tos agonijos būt ir
supūt tiktai savimi.
Ant žirgo Pegaso atlėk į žemę,
kur dangūs virš jos.
Į išraustą gelmę, į prarajų prarają
nusviesk mane
žirgo Pegaso sidabrine pasaga.
Mano baimių dangau,
leisk man gimti iš naujo kregžde.
Kad ir su vienu sparnu.

Pasikartojimai

20 balandžio, 2021
Pasikartojam rudenio vėsa,
pavasario lietum šiltu ir
vasaros kaitra pasikartojam.
Dar sakome, kad skraidome
margu drugeliu nubraukdami
dulkes nuo pavargusiųjų kojų.
Žiogų rypavimu pridengiam
akis lygu skraiste nuo žvilgsnių.
Surandame save tarpe kitų,
kuriems akivaizdžiai tik mūsų
gyvybingumo ir aistrų pristinga.
Alsuojam Dangumi, Žeme ir
išėjimo pragaištimi, ir klausimu:
Būti ar įsčiose vaisiumi supūti.
Per nakt išderintas juslių stygas
suderinti maldaujam ryto.
Lig vakaro tokia kančia save
visom gyvenimo dermėm kankinti.