Dukra tėvui

Nesakyk, kas blogai,
ką blogai darau.
Žinau tą pati.
Pasidžiauk, kad esu,
kad veide šypsena,
nors už lango lietus
ir šlapia dargana.
Neišbark manęs vėl,
kad suklydau dienoje,
kad slogūs sapnai
aimanuoja mano nakty.
Leisk priglust prie tavęs,
pasiguosti tyla.
Tavo tėvišką širdį pajust.
Apkabinki mane
stipria savo ranka.
Juk aplinkui pasaulis
jau per daug man niūrus.
Be mamos, be mamos… .
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: