Skubanti Žemės angelu

Nebijau.
Audros, ateinančios
suplukusia gatve.
Pakels tik dulkes,
troškulyje skendinčias
ir išblaškys giliai
užstrigusias geisme ar
liūdesy mintis.
Nuo Žemės krašto
kojomis remiuos į seklią upę,
su vienu vieninteliu krantu.
Be baimės
paskandint save įžūlios
bangos gelmėj.
Audrų šėlsme
pakeliu save lig mistinio
Žemės (ne)kaltumo angelo.
Juo skubu lėtai,
kasdienybės stumiama,
manu krauju iš lėto springstančia
rūsčia gatve.
2020

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: