*** *** ***

Paskirki man
bent vieną žvilgsnį.
Žingsniu priartėk.
Toli linguoja gluosnio
šakos susivėlę.
Ir šitaip pasikėlęs
pučia vėjas iš parko,
su mieguistu fontanu.
Paliesk mane, tau
gyvastimi pulsuojančia.
Vienu žodžiu, atodūsiu
į nubrauktus jausmus.
Aš jau nerūstauju.
Tuščių ambicijų lietus
seniai praėjo,
nepalikęs purvo pėdsakų.
Manyje švaru.
2020

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.