Išsikalbėjusi

Iškalbėjau.
Visą save iškalbėjau.
Iki glotnumo,
iki suvaikėjimo.
Amžiniems vėjams
save patikėjau.
Išbarė nakties vėlės,
išjuokė, kodėl
skolintu smuiku
ilgą laiką grojau.
Užsimerkė mėnuo,
manęs,
kylančios žvaigždės,
atsisakė.
Be apgailestavimo palieku
jo erdvę.
Išsikalbėjusi iki suvaikėjimo,
bet savo šaunumo
nepraradusi.
2017 – 10 – 31

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: