Išsikalbėjusi

Iškalbėjau.
Visą save iškalbėjau.
Iki glotnumo,
iki suvaikėjimo.
Amžiniems vėjams
save patikėjau.
Išbarė nakties vėlės,
išjuokė, kodėl
skolintu smuiku
ilgą laiką grojau.
Užsimerkė mėnuo,
manęs,
kylančios žvaigždės,
atsisakė.
Be apgailestavimo palieku
jo erdvę.
Išsikalbėjusi iki suvaikėjimo,
bet savo šaunumo
nepraradusi.
2017 – 10 – 31