Ačiū Tau už nemigos naktį,
už lietaus su sniegu sutartinę.
Man reikėjo seniai susiprasti,
kad jaunystė žemyn palypėjo.
Nužydėjusios obelys gundo
obuoliais rudenėjančių sodų.
Naktis mėnesį jauną glaudžia.
Širdis groja klaidingą akordą.
Ačiū Tau už žodžius neištartus,
už nebylią pamoką duotą.
Man reikėjo pačiai susiprasti:
Jausmams negalioja sutartys.
Mėnesienos sulopytas takas
per jaunystėj braidytą sodą.
Laimė buvo tokia trumpalaikė.
pacukruotos spanguolės skonio.
Ačiū Tau, kad mano vienatvėje
albume ne ramunė būrėja dūlėja.
Geltonžiedė arbatinė rožė vazoje,
ir lietus su sniegu sutartinėje.
2016 vasario 14d.
Parašykite komentarą