Kodėl skubam

Man patinka
tavo sužvarbusios mintys.
Tavo delnai,
pilni vėsių lietaus lašų su sniegu.
Mūsų gyvenimai
šitaip tvirtai supinti iš debesų,
baltų ir juodų.

 
Atžagaria ranka
nubraukiam vasaros giedrą dangų,
mindom bendras vejas.
Vėlyvas ruduo
ne nuo meilės kerų apspangęs.
Bet ir tokį sutinkam priglaust.
 
Man patinka
tavo tylėjimas tamsią naktį.
Žodžiai be garso sklandantys ore.
Pavasarį rodos
beržų sulos gaivios pakanka,
varnėnų švilpimo jų šakose.
 
Savęs klausiu ir klausiu:
Kodėl taip smagiai
nubraukiam giedrą vasaros dangų,
išmindom bendras vejas?
Vėlyvą rudenį,
ne nuo meilės kerų apspangusį,
suskubam priglaust?
2018

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: