Neapkabink manęs

O Dangau, O Dieve,

tik neapkabink šiandien manęs.

Kaip niekuomet dar noriu būt palaida.

Išsišėlt iki nuogumo sielos

pabūt įskaudinta man artimo žmogaus.

Jei toks kažkur yra!?

Išrėkti iš savęs, kas buvo, jau yra

ir net kas bus.

O Dieve, o Dangau.

Apkabinimai tie jūsų būt žabangos,

neleidžiančios subręst man pačiai,

sunokt sultingam vaisiui manyje.

Jei jūs žinotumėt,

mani klevai už lango, nuogi žiemodami,

gaiviais pavasariais,

manuoju margaspalviu rudeniu apkvaitę.

O Dangau, o Dieve,

patikėkit, dar kartėlio lapus

nuo kelio galbūt artimo žmogaus!?

ne visus, ne iki galo į save susirinkau.

2019