Neapkabink manęs

O Dangau, O Dieve,
tik neapkabink šiandien manęs.
Kaip niekuomet dar noriu būt palaida.
Išsišėlt iki nuogumo sielos
pabūt įskaudinta man artimo žmogaus.
Jei toks kažkur yra!?
Išrėkti iš savęs, kas buvo, jau yra
ir net kas bus.
O Dieve, o Dangau.
Apkabinimai tie jūsų būt žabangos,
neleidžiančios subręst man pačiai,
sunokt sultingam vaisiui manyje.
Jei jūs žinotumėt,
mani klevai už lango, nuogi žiemodami,
gaiviais pavasariais,
manuoju margaspalviu rudeniu apkvaitę.
O Dangau, o Dieve,
patikėkit, dar kartėlio lapus
nuo kelio galbūt artimo žmogaus!?
ne visus, ne iki galo į save susirinkau.
2019

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: