Naktie tamsoje

Neišeik, naktie,

dar sapnas meile glosto

ir šypsena, iš praeities atklydusi,

kutena lūpas.

Dar neišeik, naktie,

tamsa visus apsupusi,

mamos lopšinę paniūniuok

ir leiski mums save užmiršti

nekaltajam mėnesienos glėbyje.

Ir nesakyk, kad tu, naktie, esi

žiemos palaimintoji sesė.

Tavoj tyloje ramybės atgaiva.

Šioj žemėje nė vienas už niekšybę

iš širdies neatsiprašome.

Tik laukiam, kad Dangus malonėje

už viską mums atleis.

Naktie, tavy gilumas irgi ne bekraštis.

Sapnais viliokiais tu dosni.

Naktie, pastumki aušrą.

Tegul palaukia nurausvint horizontą

žemiškaisiais gerumo pažadais.

Tava ramybe ne tik kūną ligi čiulpų,

nemarią sielą išsiplausim.

Už viską sau atleisti, patikėk,

tavoje tamsoje mums daug lengviau.

2019