Išdaiga

Ne tu viena
iš dienos į naktį,
delnais užspaudusi akis.
Gražiausia ievų puokštė.
Debesys dangaus
melsvajam pakrašty.
Ir tas lietus šilta drėgme
prigludęs tau prie kojų,
tos varginančiai šviesios
mėnesienos naktys,
pravirkę nemiga
į vienapusę aistrą.

Ir tik juodas varnas
ištiesia tau savo sparną,
nubraukt ievos žiedadulkes
nuo ašaroto skruosto.
Suprask, kas širdimi
tau dovanota, gula sluoksniais.
Ar dienos niūrios,
ar naktis žaibais.
Gražioji ievų puokštė tėra
tiktai pavasario kvapni išdaiga.
Tik priminimas,
viskas jau anoje šalikelėj,
kadaise užgautos širdies.
2020
 

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: