Skrydis link Dangaus,
iki Rojaus vartų ir gal …
vėl atgal į,
sumaitotą vargo, Žemę.
Tik iš jos mana esybė augo,
drebulės šaka pridengusi
nuogą baimę
likt už brūkšnio, nes ne ta
nata skambėjo balsas,
nes ne ta ir spalvine gama
visa būtis ryškėjo.
Žemė kėlė žolę,
žolė kėlė rasą, o joje
spindėjo ašara vaikelio.
Tiktai nieks už ją širdimi
neatsiprašė.
2021
Parašykite komentarą