Skrydis link Dangaus,
iki Rojaus vartų ir gal …
vėl atgal į,
sumaitotą vargo, Žemę.
Tik iš jos mana esybė augo,
drebulės šaka pridengusi
nuogą baimę
likt už brūkšnio, nes ne ta
nata skambėjo balsas,
nes ne ta ir spalvine gama
visa būtis ryškėjo.
Žemė kėlė žolę,
žolė kėlė rasą, o joje
spindėjo ašara vaikelio.
Tiktai nieks už ją širdimi
neatsiprašė.
2021

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Google photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti /  Pakeisti )

Connecting to %s

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.


%d bloggers like this: