Daug erdvės
tarp tavęs ir manęs.
Vėjų nugairintos.
Saulės išdegintos.
Kur jausmai, kur
išskrido pro atvirus
širdžiai langus?
Paukščiai kedena
plunksnas į Žemės
pamatinį grožį.
Erdvės paremia dangų
tuštuma. Ir pačios
savimi grožisi.
Ant palangių rasa
po nakties išlikusi.
Orchidėjų šviesa į
narcizišką savo prigimtį.
Erdvės žaidžia jausmais,
per toli nuklydusiais.
Atsigręžk į mane.
Juodos gelmės angelu
šypsos skaistybėje,
nuodėmingu pienu ligi
soties pagirdytos.
2020
Parašykite komentarą