Kažkam
beprotiškai skauda,
kai žodžiu
įsiremiu vaikščiot
per širdį ar
delną.
Saulėtoj dienoje
į lietų gręžiasi,
lietingoje
ieško saulės.
Kažkam
beprotiškai maudžia,
kad myliu
savyje nerimstančią
aistrą žodžiui.
Sakau,
pakentėkit.
Tikrai nutilsiu,
rugpjūčio audroje,
vakarine
žalio žiogo muzika.
2020
Parašykite komentarą