moters gyvastis

žodis
ar visa mintis
iš tolimiausios praeities
trupiniais ant pusryčiams
padengto stalo
ir rožė verkianti naktyje
ašarom ne purpurinio melo

Dvi sniegenos

Bus sniego.
Kalbėjo dvi sniegenos,
labam rytui markstantis
nuo gatvių žibintų šviesos.
Bus sniego.
Nes žiema. O žiemą
juk sninga.

Motina vaikui

Tikrai nežinau nieko, kas vyksta tavo gyvenime. Tik tiek, kiek pasakai. Visa kita mano nuojauta ir tiek. Labai norėčiau žinoti daugiau, giliau. Tam, kad galėčiau kuo padėti, jei prireiks. Jei norėsi mano pagalbos. Juntu nenori. 

Paieškok manęs

Paieškok manęs
siauroje savo delno
raukšlelėje. Paieškok.

 

Nesustok

Nesustok.
Juk nyksti
laiko skubėjime. 

Dalybos

Pasidalinkim lietumi.
Juk šitaip gausiai lyja.

Dialogas su savimi

Gal bent pavasarį pabūsiu
pasaulio bamba.
Bent jau sau.
Tik nesakyk, kad niekad nenorėjai
virš jos iššokt,
smagumo taurę iki galo lenkdamas.

sau ant nuospaudų

jei pamilsi dabar
metų skaičiui mažėjant
ar bus šilčiau nuo lietaus
nuo šėlstančio sausio vėjo
jei dabar pasinersi
į aistrą iš seniško įtūžio
manai sužydės obelis
žiemos vidury
gegužę pasiuntusi po plyniais

Šykščioji

Kažką praleidau, nepastebėjau per neatidumą ar skubėjimą, o gal abejingumą. Kas žino, kodėl su kažkuo prasilenki, palieki ką be dėmesio, atjautos, be gero žodžio. Kad ir per pusę lūpų ištarto, Visaip juk būna. Nemoku kvakšėti be atodairos.

Prasmingumas

Mačiau tavo žvilgsnį,
slenkantį mano ranka.
Įstrigo ties
alkūnės įlinkiu.
Atleisk, kad jame
šitiek visko
iš dienų absurdo
įstrigo.
Už tai, kad paėmiau
per aukštą natą
mudviejų jausmų duete.
Lietus ir tyla
primygtinai prasmingi,
tavo žvilgsniui
tyrinėjant mano
alkūnės įlinkio gelmes.