deja deja
ir vėl į pradžią
su daugeliu
nežinomų vardų
su tuo kas tikra
ir kas melas
ar laikina užuovėja
nuo to kas realu (more…)
Archive for 2018 gruodžio
metų pabaiga
28 gruodžio, 2018Esu ir liksiu
27 gruodžio, 2018Kikilių viltis
27 gruodžio, 2018Sakiau, ištylėsiu naktį,
Sakiau, ištylėsiu dieną.
Nebekankinsiu žemės,
Žodžiais ne mėnesienos.
Nepakirpk sparnų
23 gruodžio, 2018Snaigės
22 gruodžio, 2018Pašvaistė
21 gruodžio, 2018Kloju
savo tylą
po tavo kojom.
Žinau,
trypsi ir bus negailu.
Skauda
ne nuo tylos,
nuo tylėjimo, kuriame
nėra palaimintos ramybės,
varpo skambėjimo
varinės šilumos.
Bėgu
iš tamsos į šviesą ir
vėl atgalios,
Žinau,
sakysi, suvaikėjimas.
O aš geriu
dienos sulą su jūros
bangos prieskoniu.
Prėską tylą
tiesiu tau po kojomis.
Susirenku
druską širdies akordais.
Dega, degina, degu
pašvaiste
virš išduotų namų.
2018
Nupurtyk rasą
21 gruodžio, 2018Neįgalumo šokis
17 gruodžio, 2018Adelė Daukantaitė. Sielos plikledis
15 gruodžio, 2018Koks ažūrinis šerkšno
žvilgsnis!
Sielos plikledis vaikšto
gatvėmis,
jis įleidžia akimirkos mirksnį,
pasiėmęs riekę vienatvės…
Ryto nostalgijoje
15 gruodžio, 2018Gražu,
kai paukščiai čiulba,
ir sodai žydi į tavo juodą naktį.
Gražu,
kai lietūs nepaliauja lyti,
o skruostai vaiskaus raudonio,
lygu rytmetinė saulė.
Ant smilgos stiebo supasi boružės
tavo išsvajotai laimei,
galiausiai ištiesia sparnus
į skrydį linkui mėlio.
Paliktumei
sugrįžtančių jų laukti
prie sodo beržo, šakomis susipynusio
su baltai šerkšnota ieva.
Bet… vartai,
seno medžio vartai užkelti, užverti.
Už jų tušti namai, bedvasiai.
Tiktai katė, save tingiai išpraususi,
ilgesingai pareinančiųjų žvalgosi
į usnimis užžėlusį duobėtą taką.